Lietuvių sakmės

******************

Šventaragis

Perkėlęs savo sostinę iš Naugarduko į Krėvą, kunigaikštis Šventaragis aptiko labai gražią vietą girioje, kur Vilnia įteka į Nerį ir, jausdamas artėjančią mirtį, paprašė savo sūnų Skirmantą, kad toje vietoję jį sudegintų pagal pagoniškuosius laidojimo papročius, ir kad po to toje vietoje degintų visų kitų didikų ir bajorų kūnus degintų ir laidotų. Skirmantas, vykdydamas tėvo pavedimą, sudegino taip pat ir tėvo žirgą, ant kurio jodinėdavo, ir drabužius, kuriais vilkėdavo, ir sakalą, ir kurtą. Nuo to laiko vieta vadinama Šventaragio slėniu ir čia buvo deginami Lietuvos kunigaikščiai.

Šventaragio slėnyje vietoje buvusios pagoniškos šventyklos apsikrikštijęs Lietuvos karalius Mindaugas pastatė gotikinę mūrinę katedrą. Ši paskui buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta Perkūno žinyčia. Vietoje jos vėliau buvo pastatyta šv. Stanislovo bažnyčia. Dabar čia stovi Vilniaus Arkikatedra.