Lietuvių sakmės

******************

Pradžia

Iš pradžių nebuvo nieko - nei žemės, nei dangaus, vien tik vandenys. Miglose viršum tų vandenų vaikščiojo ponas Dievas. Spjovė ponas Dievas kairėn, o ten atsirado žmogaus pavidalo šešėlis. Ponas Dievas pavadinęs esybę Liuciumi ir liepęs jam nerti į dugną vandenų atnešti smilčių. Pirmąkart Liucius neištarė "Vardan Dievo" kaip lieptas ir neparnešė smilčių. Antrąkart velnias taip pat padarė ir smilčių nepasiekė. Tik trečiąkart Liucius ištarė žodžius kaip lieptas ir parnešė smilčių, kelias burnoje ir sau paslėpęs. Išbarstė ponas Dievas smiltis po vandenis, ir ėmė jos augti ir plėstis, virto salomis ir žeme. Smiltys velnio burnoje taip pat ėmė plėstis, ir neiškentęs jis ėmė jas iš burnos spjaudyti. Kur biro smiltys ant žemės, ten krito ant pasaulio nelaimės.