Lietuvių sakmės

******************

Nijolė 

Valdovė Krūminė turėjo nepaprasto grožio dukterį Nijolę, ši visus žavėjo savo nepaprastu dailumu, todėl motina ją saugojo atidžiau nei savo akies vyzdį. Bet neilgam Nijolė džiugino savo motiną - požemių dievas Pikuolis ją karštai pamilo ir įsigeidė pasiekti jos meilę. Ilgai, tačiau nesėkmingai tykojo jis deivės dukrą, bet negalėjo jos pavogti, kadangi ji buvo labai akylai sergstima. Pavasarį, norėdama pradžiuginti savo motiną, Nijolė panoro nupinti jai gėlių vainiką iš gėlių, augusių palei upę. Prisiskynusi pastebėjo nepaprasto grožio gėlę, augusią upelio vidury. Palikusi apavą ant kranto, Nijolė įsibrido į vandenį, ir, vos tik priėjo prie gėlės, Pikuolis, kuris buvo pasivertęs šia gėle, pagriebė ją ir nusinešė į požemių karalystę. Atskubėjusios tarnaitės ant kranto terado Nijolės kurpaites ir apsiaustą. Užsirūstinusi deivė Krūminė už tai jas pavertė nendrėmis, kurios lig šiol liūdnai šiūrena ant šios upės kranto, belaukdamos gražuolės Nijolės.