Lietuvių sakmės   

******************

Laumė 

Laumė buvusi nepaprasto grožio deivė, gyvenusi debesyse. Sėdėdama savo deimantiniame soste, kartą pamatė dailų vaikiną ant žemės ir, išskleidusi savo juostą, nusileido pas jį žemėn. Po kurio laiko dievaitė pagimdė sūnų, vardu Meilius. Sūnų tą auklėjo viena žiniuonė, gyvenusi Neries pakrantėse. Motina tris kartus per dieną nusileisdavusi žemėn sūnų savo pienu maitinti. Šitaip truko keletą mėnesių, kol vyriausias Dievas nesusekė, kad Laumė žemėje slepia savo ir žemės vyro meilės vaisių. Stvėrė Dievas Meilių ir nušveitė jį dangun tarp žvaigždžių ir davė jam vietą Sietyne. Pačiai dievaitei jis nupjovė krūtis ir išsėjo po visą žemę. Šiandien žmonės tuos akmenėlius renka ir vadina Laumės speniais.